2021-01-11

• Garsų tarimo mokymo užduotys (rusų kalba)

Garsas L 

Garsas R 

Garsas S 

Garsas Š 

Garsas Ž 

• Garsų tarimo mokymo užduotys

Garso_B_mokymas

Garso_G_mokymas

Garso_K_mokymas

Garso_L_mokymas

Garso_P_mokymas

Garso_R_mokymas

Garso_S_mokymas

Garso_Š_mokymas

 

• Pirštukų mankštelės pratimai
• Artikuliacinio aparato mankšta

 

*******************************************************************************

2020-05-21

 

 

*******************************************************************************

• Užduotys gramatinei kalbos sandarai formuoti (vienaskaita-daugiskaita ir prielinksnių vartojimas).
• Užduotys žodyno plėtimui
  Kas šliaužia? Kas šokinėja? Kas skraido? Kas vaikšto?

• Daugiau užduočių spalvinimui, piešimui, raidžių ir skaičių mokymuisi, smulkiosios motorikos, atminties, mąstymo lavinimui ir kt. yra mudubudu.lt (užduotys vaikams).

*******************************************************************************

*******************************************************************************

Sraipsniai apie kalbos raidą ir dvikalbystę

Kalbos raida ikimokykliniame amžiuje

Padovanokite vaikui tai, už ką jis dėkos visą gyvenimą

********************************************************************************

SPECIALIOJI PAGALBA – JAU NEBE „ETIKETĖ“ IR NEBE „UTOPIJA“

Dažnai tėvai sunerimsta, kai pedagogas pasiūlo atlikti  vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą.Ką reiškia šis įvertinimas, kokia jo paskirtis ir nauda?!

KAS YRA SPECIALIEJI UGDYMOSI POREIKIAI?

Specialieji ugdymosi poreikiai – tai vaikui reikalinga pagalba ugdantis darželyje. Jei pabandytume įsivaizduoti – tai tarsi akinukai, kurie padeda vaikui matyti. Juos nuėmus, vaikas blogiau mato ir prasčiau atlieka užduotis. Taip yra ne dėl to, kad vaikas nemoka, bet todėl, kad jis nemato. Labai svarbu suprasti, kad reikalinga ilgalaikė ar nuolatinė pagalba. Juk jeigu akinius nuimame, regėjimas savaime nepagerėja…

KOKIE SPECIALISTAI SUTEIKIA SPECIALIĄJĄ PAGALBĄ?

Ugdymo įstaigoje pagalbą teikia dirbantis logopedas, specialusis pedagogas, psichologas. Jie dirba pagal vaiko patiriamus sunkumus, esančias problemas.

KAIP SPECIALISTAI PADĖS VAIKUI DARŽELYJE?

Darželyje logopedas taiso vaiko tartį, plečia žodyną, lavina foneminę klausą, formuoja gramatinę kalbos sandarą, turtina žodyną,  tobulina pasakojimo įgūdžius. Dirba su vaikais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų.

Specialusis pedagogas lavina vaiko atmintį, dėmesį, mąstymą, suvokimą, rankų pirštų judesius, supažindina su raidėmis ir skaičiais.

Psichologas padeda įveikti emocines problemas, konsultuoja tėvus ir pedagogus netinkamo vaikų elgesio klausimais.

Visi specialistai kartu su vaiko pedagogu sprendžia, kaip bendroje grupėje galima lavinti vaiką, rekomenduoja tinkamus ugdymo būdus ir metodus.

KAIP ŽINOTI KOKIOS PAGALBOS VAIKUI REIKIA?

Pirmiausia vaiko ugdymosi sunkumus darželyje (kalbos, kalbėjimo, bendravimo, elgesio) pastebi ugdantys pedagogai. Jie aptaria su tėvais galimus problemų sprendimo būdus, bendradarbiaudami išbando įvairias poveikio priemones. Jei visa tai neduoda laukiamų rezultatų, Vaiko gerovės komisija siunčia vaiką kompleksiniam įvertinimui į Pedagoginę- psichologinę tarnybą. Pedagoginė psichologinė tarnyba įvertins vaiko galias ir sunkumus, nustatys specialiųjų ugdymosi poreikių lygį, rekomenduos alternatyvius ugdymosi būdus ir metodus ir nurodys kokie specialistai turėtų dirbti su vaiku.

KOKIA MATOMA NAUDA IŠ SPECIALIOSIOS PAGALBOS?

Lopšelyje-darželyje „Saulėtekis“  yra Vaiko gerovės komisija. Ugdymo įstaigoje dirba specialistų komanda, kuri pasiruošusi padėti vaikui. Dabar specialioji pagalba orientuota ne į „etiketės“ suteikimą, bet į realią pagalbą vaikui. Specialistų darbas teigiamai veikia vaikų raidą, ypač didelė pažanga matoma stebint ikimokyklinio amžiaus vaikus.

Nuoširdžiai kviečiu tėvus nebijoti ir kuo anksčiau kreiptis pagalbos.

Į klausimus atsakė logopedė, specialioji pedagogė metodininkė Danutė Urbšienė

  ********************************************************************************

Vaiko kalbos raida nuo 1 iki 3 metų

Vaikutis, sulaukęs pirmojo gimtadienio supranta apie 30 – 60  dažniausiai girdimų žodžių ir pats pradeda tarti prasmingus žodelius ir garsų junginius. Paprastai tai būna trumpi, lengvai tariami žodžiai: „ATE“, „MAMA“, „TIATIA“, „AU AU“ ir kt. Šiame amžiaus tarpsnyje labai ryškus vaiko suprantamų ir tariamų žodžių skaičiaus skirtumas. Tėveliai sako „mano vaikas viską supranta, tik nekalba“. Jūs, tėveliai, turėtumėte įsitikinti ar vaikas žino kasdienės aplinkos daiktus, kūno ir veido dalių pavadinimus. Prašykite juos parodyti, atnešti, paduoti. Palaipsniui šias užduotis sunkinkite. Pavyzdžiui,  iš pradžių sakote „atnešk kamuolį“, paskui sunkinate „atnešk didelį kamuolį ir įdėk į dėžę“ ar „paimk kamuolį ir nunešk tėveliui“ ir t.t. Prašydami vaiką atlikti iš karto keletą veiksmų, mokome įsiklausyti, atsiminti ir, savaime aišku, plečiame žodyną naujais žodžiais. Dar vienas svarbus dalykas šiame amžiuje, komentuoti atliekamus veiksmus, kartoti žaislų, buities reikmenų pavadinimus. Pasivaikščiojimų, valgymo, žaidimo metu kalbėkite apie tuos daiktus, su kuriais vaikas veikia. Pavyzdžiui, „Eisim į lauką. Paimk batus. Mama auna batus. Riša šaliką“ ir pan. Stenkitės kalbėti aiškiai, trumpais 2-3 žodžių sakinukais. Vienerių metų vaiko žodyną sudaro  nuo 2 iki 30 žodžių.

Antraisiais gyvenimo metais kalbos vystymuisi labai didelę reikšmę turi mėgdžiojimas. Todėl Jūs, tėveliai, stenkitės naujus žodelius pakartoti keletą kartų, pabrėždami juos savo balso intonacija ir vis skatindami vaiko sugebėjimą pakartoti. Daugelio autorių nurodo, kad vaiko žodynas sparčiai pradeda gausėti nuo 1 m. 6 mėn. Tačiau pasitaiko vaikų, kurie iki dviejų metų amžiaus taria vos kelis žodelius, o vėliau gali  kalboje įvykti  šuolis ir jis pasiveja savo bendraamžius. Antrųjų metų viduryje vaikai pradeda kalbėti frazėmis, jungia žodelius vieną prie kito (gali žodžių derinimo ir nebūti). Šiame amžiaus tarpsnyje daugelis vaikų aktyviai kartoja suaugusiųjų kalbą ir sparčiai plečia savo žodyną. Antrųjų gyvenimo metų pabaigoje – vartoja apie 500 žodžių.

Noriu pasakyti, kad nėra būtina skaičiuoti visus vaiko tariamus žodžius, tačiau tėveliai turėtų stebėti ar mažasis kas mėnesį išmoksta vis naujų žodelių,  ar vis geriau sugeba pakartoti ir suprasti aplinkinių kalbą.

Trečiaisiais gyvenimo metais vaikai mėgsta klausytis pasakų, eilėraščių, supranta pasakojimą apie daiktus ar įvykius, kurių nėra čia pat. Labai aktyvi vaiko pažintinė veikla, lavėjanti atmintis, skatina naujų žodžių mokymąsi, tačiau trijų metų vaikelis, nespėja taip greitai perprasti gramatikos dėsningumų. Todėl šiame amžiuje dar dažnos žodžių derinimo klaidos, pavyzdžiui, „DU AKYTĖS“, „ZAIZIU SU KAMUOLE“, „NOLIU OBUOLIAUS“ ir pan. Netaisyklingai taria ilgesnius žodžius, praleidžia, sukeičia vietomis skiemenis, nemoka ištarti sudėtingesnių garsų (š, ž, dž, č, r).

Dažnai aplinkiniams daug nerimo kelia 2,6 – 3 metų vaikų kalbėjime atsirandantys žodžių ar skiemenų pakartojimai, pauzės, primenantys mikčiojimą. Nereiktų labai nerimauti, nes tai susiję su audringa frazinio kalbėjimo pradžia, neatitikimu tarp vaiko minčių ir kalbinių galimybių. Norėdamas perteikti savo įspūdžius vaikas ne visada greitai parenka tinkamus žodžius, todėl kartoja jau pasakytą žodį  ar trumpam stabteli. Susirūpinkite tada, kai pastebėsite, kad vaikas kalbėdamas įsitempia, pradeda mirkčioti akytėmis ir dažniau kartoja garsus ar skiemenis (K,K,K KATĖ) nei visą žodį.

Taigi, trijų metų vaikai išreiškia savo poreikius, norus, komentuoja atliekamus veiksmus. Mažieji garsiai planuoja savo ketinimus ir mėgsta kalbėti žaisdami. Jie netik sugeba pasakyti tai ką mato, bet ir nusakyti savybes, požymius. Klausia „koks?, kodėl?, kur? kaip? Baigiant trečiuosius metus, vaiko žodynas gausus, jame net 1500 žodžių.

Stenkitės su vaikučiu kuo daugiau bendrauti,  jam paaiškinkite klausiamus dalykus, atsakykite į jo pateiktus klausimus…

Pagal literatūrą parengė logopedė Danutė Urbšienė

********************************************************************************

KAIP PADĖTI BŪSIMAM PIRMOKUI PASIRUOŠTI MOKYKLAI?

Kas yra mokyklinė branda?

MOKYKLINĖ BRANDA – TAI PROTINIS, EMOCINIS IR SOCIALINIS VAIKO BRANDUMAS.

Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, priklausomai nuo savo gebėjimų ir išorinių veiksnių: kultūros, šeimos, kalbos, auklėjimo. Vadinasi, vaikų subrendimo lygis nevienodas. Yra vaikų, kurie jau šešerių metų skaito, rašo ir skaičiuoja. Jie, nuėję į pirmą klasę septynerių metų nuobodžiauja, kai bendraklasiai mokosi rašyti, skaityti. Tačiau ne gebėjimas skaityti, rašyti ar suskaičiuoti iki šimto yra lemiamas mokyklinės brandos matas. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko dorines vertybes, emocinį pasaulį, savikontrolės lygį, pažinimo procesų išlavėjimą.

PROTINĖ BRANDA TAI:

• Mokėjimas susikaupti, išlaikyti dėmesį, logiškai mąstyti, sklandžiai reikšti mintis;
• Vaikas smalsauja, klausinėja, tyrinėja aplinką, žiūri knygutes;
• Prisigalvoja įvairių žaidimų: vaidina, groja, šoka, kuria ir skiria realybę nuo fantazijos;
• Atpažįsta aplinkos daiktus, reiškinius;
• Geba atsakyti į klausimus, papasakoti;
• Nori ir bando skaityti, rašyti;
• Turi supratimą apie formą, dydį, skaičių;
• Geba palyginti, apibendrinti, nustatyti priežastinius – pasekminius ryšius;
• Turi gebėti kopijuoti, kirpti, spalvinti;
• Turi mokėti užsirišti, atsirišti batų raištelius, atsisegti, užsisegti sagas.

EMOCINĖ  BRANDA TAI:

• Pasitikėjimas savimi;
• Domėjimąsis mokykla, mokytojais, atsiradusi mokymosi motyvacija;
• Geba nugalėti baimes, nedrąsumą;
• Planuoja laiką, gali pakomentuoti, ką padaręs;
• Sutvarko darbo vietą.

SOCIALINĖ BRANDA TAI:

• Tai poreikis bendrauti su kitais vaikais;
• Žino savo vardą, pavardę, kiek metų, žino gimimo dieną , kur gyvena;
• Turi draugų kieme, darželyje ir geba susidraugauti įvairiose situacijose;
• Noriai dalyvauja veikloje: pokalbyje, žaidimuose, šventėse;
• Žaisdamas gali ir vadovauti, ir paklusti . Bendradarbiauja su kitais vaikais.

KAIP RUOŠTI VAIKĄ MOKYKLAI?

• Pasiūlykite vaikui kartu kurti pasakas, istorijas, vaidinti trumpus vaidinimus, žaisti viktorinas ir kt.
• Per išvykas, pasivaikščiojimus reikėtų skatinti vaikus daugiau klausinėti, domėtis, kalbėti;
• Atsakyti į klausimus pilnais sakiniais;
• Skatinti, kad pats vaikas pasakotų, kaip praėjo diena, aptartų matytą filmuką;
• Žaistų su konstruktoriais, dėlionėmis, lavinančiais kompiuteriniais žaidimais ir kt.
• Tegul piešia, spalvina, apvedžioja, karpo, lipdo ir kt.
• Mokykite svarbių buities darbų: apsirengti, nusirengti, susidėti rūbelius ir kt.
• Mokykite rėžimo: atsikelti ir eiti laiku miegoti, pavalgyti ir kt.

Kuo daugiau tokių ir kitokių įgūdžių turės vaikas, tuo lengviau jam seksis prisitaikyti mokykloje ir tuo geriau bei ramiau jausitės ir Jūs, ir  vaikas.

    Pagal literatūrą straipsnelį paruošė logopedė Danutė Urbšienė

********************************************************************************

 BALANDŽIO 2-OJI PASAULINĖ AUTIZMO SUPRATIMO DIENA

AUTIZMAS – tai sunkus smegenų vystymosi sutrikimas, kuris sukelia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, bendravimo ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą.
Tėvai sužinoję, kad jų vaikui autizmo spektro sutrikimas, pirmiausia ieško, kas tai yra, o radę, nori paneigti diagnozę. Tėvams kyla daugybė klausimų. Kas yra tas autizmas? Gal  – tai aplinkos užterštumo ar skiepų rezultatas? Ar tai pagydoma? Ar  tai paveldima? Kokia vaiko ateitis?
Autizmą pirmą kartą apibūdino daktaras Kanneris  dar 1943 m. . Austrų daktaras H. Aspergeris  1944 m. aprašė sindromą, kurį pavadino Aspergerio sindromu.
Dabartiniu metu naudojamas terminas – autizmo spektro sutrikimas.
Autizmo spektro sutrikimą turinčiam vaikui dažniausiai kyla tokie sunkumai:

1. KITOKS (SELEKTYVUS) KALBOS SUVOKIMAS. Jei kalbėsime ilgais sakiniais, vaikas išgirs tik atskirus žodžius ir juos suvoks savaip.
2. NEGEBĖJIMAS KLAUSYTIS IR MATYTI VIENU METU. Jei bus rodomas daiktas ir sakomi nurodymai, vaikas matys daiktą, bet negirdės, kas yra sakoma.
3. NELANKSTUS MĄSTYMAS. Vaikas išmokęs vieną dalyką dažniausiai negeba jo pritaikyti kitose gyvenimiškose situacijose.
4. NEGEBĖJIMAS ILGESNIAM LAIKUI SUKAUPTI DĖMESIO. Autistišką vaiką gali blaškyti, bet kokia smulkmena (garsas, judesys, šviesa ir kt.)
5. NEMOKĖJIMAS SAVARANKIŠKAI PASIRINKTI VEIKLOS. Jei vaikas turi kažkiek laiko – tai atlieka stereotipinius judesius, o nesugalvoja naujos sau įdomios veiklos.
6. NEMOKĖJIMAS BENDRAUTI SU KITAIS VAIKAIS. Vaikas negeba žaisti, nesupranta žaidimo taisyklių, nepalaiko pokalbio. Gali bendrauti, tik jei pats to nori.
7. NEVERBALINIO BENDRAVIMO STOKA. Autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas dažnai nesuvokia aplinkinių kūno kalbos, veido išraiškos, gestų. Toks vaikas viską supranta tiesiogiai, neturi
8. NETINKAMI ĮPROČIAI IR RUTINA. Vaikas gali prisirišti prie tam tikrų neesminių daiktų ar jų detalių. O jei vaikas yra kalbantis – tai kalba tik savo pasirinkta tema.  Mėgsta ritualus: eiti į darželį ta pačia gatve, patinka plasnoti rankomis, suptis, linguoti ar daužyti galvą ir kt.
9. MOKOSI TIK IŠ PAVYZDŽIŲ. Jei vaikui bus tik sakoma, aiškinama ar jis moralizuojamas – visa tai gali neduoti jokių rezultatų. Šie vaikai mokosi tik tada, kai mato pavyzdį.
10. STEBIMA PASTOVI ĮTAMPA. Autistiški vaikai jaučia pastovią įtampą. Ypač kai susiduria su naujovėmis – naujais žmonėmis, nauja vieta, naujais rūbais, žaislais ar valgiu.

Negalima nuleisti rankų, jei vaikui yra diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Reikia žinoti, kad autizmo spektro padariniai skirtingiems vaikams pasireiškia labai skirtingai, vadinasi, ir pasekmės gali būti įvairios. Be pagalbos autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas neišmoks komunikuoti, savarankiškai mokytis, deramai elgtis.
Vaikas tikrai galės vystytis ir tobulėti, jei gaus efektyvią pagalbą ir kuo anksčiau, tuo geresnės bus perspektyvos.
Jei kyla klausimų dėl vaiko raidos, nedelsiant reiktų kreiptis į specialistus konsultacijai. O konsultaciją galima gauti:

• Vaiko raidos centre
• Kauno abilitacijos centre
• Asociacijoje „Kitoks vaikas“
• Asociacijoje „Lietaus vaikai

Pagal literatūrą parengė logopedė Danutė Urbšienė

********************************************************************************

EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS  

Dauguma ankstyvojo ugdymo metodikų siūlo pirma ugdyti vaiko intelektą – mokyti logiškai mąstyti, skaityti, skaičiuoti. O apie emocinį intelektą, daugelis tėvų,  net nežino. Tačiau už termino „emocinis intelektas“ slepiasi gebėjimas atskirti ir suprasti savo ir kitų žmonių emocijas bei jas suvaldyti.

Kodėl tai taip svarbu? Paprastai aukštą emocinį intelektą turintys vaikai pasižymi aukšta saviverte, labiau pasitiki savimi, greičiau prisitaiko prie pokyčių, lengviau bendrauja, greičiau suranda išeičių iš situacijų ir susigaudo konfliktuose.

Emocinis intelektas savaime vystosi nuo pat gimimo. Šiltas ir džiaugsmingas bendravimas su mama, jos nuoširdus reagavimas į vaiko emocijas ir buvimas su vaiku pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra pati geriausia terpė emocijoms vystytis.

Esminis patarimas tėveliams, kad patiriant,  bet kokias emocijas, reikia padėti vaikui suprasti, kokius jausmus jis šiuo metu išgyvena. Jei tai pyktis, tai nereikėtų į jį atsakyti pykčiu, o pasakyti „esi piktas, dėl kažko įniršęs?“ Jei tai džiaugsmas: „tu laimingas ir patenkintas, man labai malonu matyti tave tokį“. Tėveliai, nesistenkite malšinti vienų ar kitų emocijų tokiais pareiškimais kaip „vyrai neverkia“ ar kitomis stereotipinėmis frazėmis. Žinoma, kad įvaldyti tokį bendravimą su vaiku nebus lengva. Apie emocijas kalbėti reikia mokytis, nesigėdyti, nebijoti jas įvardinti ir aptarti.

Jūs, tėveliai, galite padėti savo vaikui lavinti emocinį intelektą. Pagrindinės kryptys kaip tai daryti:

1. Priimkite vaiko emocijas. Pvz., „Tu atrodai piktas“ ar „Tu atrodai nuliūdęs. Matyt kažkas nutiko?“ Leiskite vaikui išgyventi emocijas, kokios jos bebūtų. Nesmerkite už negatyvias emocijas. Džiaukitės kartu, kai vaikui gera.
2. Padėkite vaikui įvardinti savo emocijas. Pvz., „Atrodo, kad tu dabar laimingas“, „Matau, kad tu dabar piktas“, „Atrodai liūdnas“.
3. Skatinkite vaiką kalbėti apie savo emocijas. Pvz., „Kaip tu jautiesi?“, „Gal nori pasikalbėti?“
4. Padėkite suprasti, kaip jaučiasi kitas žmogus. Pvz., „Kaip manai, kaip jaučiasi draugas?“, „Kaip jaustumeisi, jei tau taip nutiktų?“

NORIU PABRĖŽTI, kad emocijas pradėti lavinti niekada nėra vėlu.

Pateiksiu keletą žaidimų emocinio intelekto lavinimui.

Sulaukus 2 metukų vaikui, jau galima pradėti kalbėti apie emocijas, kaip elgtis su tomis emocijomis. Tam geriausiai tinka žaidimai, kuriems pasitelkiami siužetai iš gyvenimo. Pvz., žaidžia pelytė ir staiga pradėjo verkti. Aptarkite su vaiku, kodėl tai atsitiko, kaip padaryti, kad pelytė neverktų. Tai puikus būdas mokyti pajusti kitų žmonių emocijas ir jų priežastis.

Dar vienas puikus būdas  – meno terapija. Labiausiai paplitusios yra pasakų terapija, piešimo terapija ir muzikos terapija. Piešimas ir muzika padeda atsipalaiduoti. Klausydamiesi pasakų vaikai įsisavina emocijų reiškimo būdus, pradeda suprasti, kaip į jas reaguoja kiti.

Dar vienas būdas – tai žaidimai su specialiomis kortelėmis. Jose pavaizduoti personažai su įvairiomis veido išraiškomis. Su vaikais aptariate, kokias emocijas patiria tas personažas, kas tą emociją galėjo sukelti ir kaip tą emociją pakeisti į gerą.

Penkerių sulaukusius vaikus galima ugdyti pasitelkus teatrą. Pasidaryti įvairias lėlytes ir vaidinti siužetinius vaidmenis „geriečius ir blogiečius“. Aptarti personažų vaidmenis, įvardinant jų emocijas.

Aišku, visų šių būdų nevertėtų atskirti vien pagal amžiaus grupes. Svarbu atsižvelgti į savo vaiką. Nieko gero nepasieksite, jei vaikui aiškinsite tai, ko jis dar nesugeba suvokti, priimti. Nelyginkite savo vaiko su kitais vaikais – kiekvienam vaikui būdinga individuali vystimosi schema.

Priešmokyklinio amžiaus vaikui labiausiai reikalingas tėvų palaikymas, ypač jei vaikas kažkuo domisi, labai svarbu padėti skleistis jo gebėjimams, talentams. Jei vaikas mėgsta piešti, pasistenkite maksimaliai sudaryti sąlygas, kad jis galėtų tuo užsiimti. Pamirškite pasakymus „vaikas privalo daryti tai ir tai“ – ATMINKIT, kad jūsų vaikas tikrai visko išmoks, tik duokite tam laiko…

Emocinio intelekto lavinimo konsultantė, logopedė Danutė Urbšienė